Kostiumo dizaino studijų programos kursai

Aptariamos ir įgijamos žinios apie šiuolaikinio pažangaus mados verslo idėjas ir perspektyvas, remiantis pagrindiniais rinkodaros principais. Aptariami pažangaus mados verslo komunikacijos privalumai, ryšių su visuomene ir reklamos skirtumai, bendrosios komunikacijos taisyklės, priemonės ir „įrankiai“. Nagrinėjama darnaus verslo etika kaip verslo vadybos sudėtinė dalis. Aptariamos ekologinės inovacijos ( gamtos resursai, mokslo pasiekimai, ekologinės žaliavos ir audiniai, „žalioji“ mada ir dizainas, ekologinis gyvenimo būdas), nurodančios kelius ir lemiančios naują kūrėjo požiūrį į pažangų ir darnų mados verslą, kaip ateities vertybę. Už modulį atsiskaitoma testais tarpinėse peržiūrose ir galutiniu egzaminu žodžiu.

Mados psichologija

Mados psichologijos segmente (toliau MP) aptariama mokslinio MP tyrinėjimo specifika (metodologija ir tyrimo būdai); aptariamos MP ir mados koncepcijų sąsajos; analizuojamos
vertybinės nuostatos kaip mados pagrindas, kaip elgesio socialinė norma. Kartu, gilinamasi į socialinius ir psichoterapinius mados
aspektus. Tokiu būdu  siekiama savo, kaip kostiumo dizainerio - profesionalo
veiklos rezultatų adekvatus vertinimo, galimybių analizės:

Mados, kaip
psichologinio tyrinėjimo objekto,

analizė
(mada, kaip
mėgdžiojimas; mada, kaip estetinio skonio raiška arba kaip
gyvenimo būdas; asmenybių įtaka madai bei mada, kaip masių
elgesys);

MP ir mados koncepcijų sąsajų studijavimas (autokratinės ir motyvacinės
mados teorijos; mados teorijos, kurių kilmė siejama su
įvairiais įvykiais, atsitiktinumais, socialiniais bei gamtiniais reiškiniais ir kt.);

Mados vartotojų
psichologiniai tipai ir ben
dravimo su jais
ypatumų analizė
(mados vartotojo elgseną įtakojantys veiksniai bei tyrimai, vertybinės nuostatos,
kaip mados pagrindas, mada – kaip socialinė elgesio norma, masinio mados
paplitimo mechanizmo ypatumai);

Savo, kaip kostiumo
dizainerio – profesionalo veiklos rezultatų adekvataus vertinimo ir pateikimo g
alimybių analizė ir įvertinimas (socialinių – psichoterapinių mados aspektų analizė, apranga ir
psichologinės gynybos, žmogaus savijauta ir psichologinis aprangos komfortas, savianalizė ir savęs pažinimas: psichologinių klausimynų pildymas ir
galimos atsakymų interpretacijos).

Mados sociologijos kurso tikslas - sudaryti sąlygas studentams suvokti mados sociologijos pagrindus, mokėti sociologijos terminologiją mados srityje, suprasti madą kaip socialinį reiškinį, jo santykį su kitais socialiniais reiškiniais, susipažinti su mados vartotojų visuomenine sankloda ir prisidėti prie pasiruošimo savarankiškai profesinei veiklai kostiumo dizaino srityje.

Tyrimų metodų kursas apima tyrimų metodų teorinę bei praktinio pritaikomumo analizes. Kurso metu nagrinėjami tyrimo metodai, susipažįstama su tyrimo dizainu. Mokomasi parengti tyrimo planą, parinkti tinkamą tyrimo metodą informacijai gauti. Ugdomi gebėjimai suformuoti imtį, gebėjimai tirti taikant skirtingus tyrimų metodus. Studentų dėmesys fokusuojamas į tinkamą klausimų formulavimą, klausimyno dizainą. Mokymasis dirbti su pirminiais ir antriniais duomenų šaltiniais. Gautos informacijos apdorojimas, klasifikavimas, pateikimas ir interpretavimas. Kurso metu studentai mokosi derinti kelis tyrimo metodus informacijai gauti. Todėl supažindinami su stebėjimo metodo, eksperimento metodo pradmenimis, atvejo analizės metodu kaip pirminiais informacijos kaupimo šaltiniais atliekant tyrimą.

Figūros matavimas.Pateikiama figųros matavimo eiga ir matavimo atlikimo procesas. Figūros matmenų lentelė Kūno formos, konspektas Siuvinių projektavino proceso konspektas Titulinis praktinių darbų apiforminimui

    Metodo tikslas

    Nauja idėja yra nuolatinė kuriančio dizainerio siekiamybė, kuri tampa vis aktualesne spartėjant visuomenės raidos tempams. Postindustriniu laikotarpiu įvairėjantys vartotojų poreikiai veikia ir kostiumo kūrybinių struktūrų plėtrą. Šalia dizainerio atsirado nauja stilisto specialybė, įsisteigė individualūs modelių namai, prekių ženklų kūrimo centrai,  koncernai. Nepriklausomai nuo struktūrų įvairovės, visus mados kūrėjus vienija bendri tikslai – tenkinti nuolat kintančius vartotojo  poreikius, ieškoti naujų idėjų.

    Šių tikslų siekiama projektuojant kolekcijas šiandien klestinčiai greitąjai madai, kuri skatina gamybos tempų augimą, rinkai siūlydama  perteklinę produkciją ir po truputį populiarėjančiai alternatyvios koncepcijos lėtajai madai, siekiančiai mažinant gamybos apimtis ir tausojančiai mūsų eko  sistemą.

    Kuriant šiuolaikiškus mados objektus svarbu nuolat atnaujinti projektavimo metodus. Metodas ( gr. methodos) tai – tikslo siekimo bei veikimo būdas, veiklos tvarka, sąmoningai naudojama kokiam nors rezultatui pasiekti. Išorinę metodo struktūrą sudaro tikslas, veiksmų sistema, priemonės, objekto kitimo procesas ir rezultatas. Vidinė struktūra – psichologiniai procesai, kurie ugdymo metu vyksta studijuojančiojo sąmonėje: motyvacija, suvokimas, mąstymas, vaizduotė, emocija, valia

    Metodas - tai savotiška grandis tarp dėstytojo ir studento, tai sąveikos būdas, suteikiantis galimybę suprasti vienas kitą ir bendradarbiauti.

    Kostiumo projektavimas yra kūrybinis procesas, kurio metu vyksta naujų idėjų paieškos. Projektas (lot. projectus – mestas į priekį) – tai savitos minties suformulavimas ir jos dokumentavimas tam tikromis priemonėmis, padedančiomis sukurti naują objektą. Projektas išpradžių kuriama racionalioje sferoje. Įvertinama esama konkrečios srities padėtis, analizuojami esami privalumai ir trūkumai. Vėliau procesas tęsiama iracionalioje – kūrybinių inspiracijų ir ieškojimų – erdvėje. Po to vėl grįžta į racionalią tikslingą idėjų pritaikymo sferą. Jo sėkmė priklauso nuo dizainerio intuicijos ir harmonijos pajautimo bei profesinių žinių.

    Projektuojant modelius, dizaineriui reikia perprasti rinkos poreikius, turėti perspektyvinės mados pajautą, žinoti konstravimo būdus, išpildymo technologijas, medžiagų ypatumus. Šiame procese generuojama idėja yra svarbi mados evoliucijos paskata.

    Asociatyvusis kostiumo projektavimo metodas pagrįstas asociatyviuoju mąstymu, kuriame atsispindi žmonijos sukaupta kultūrinė atmintis ir individualus kūrėjų indėlis. Šis metodas išpildomas tam tikrais etapais: parengiamajame etape išryškinama koncepciją, po to seka naujų modelių ar kolekcijos kūrimo ir projekto vykdymo  etapai, projektavimas baigiamas viešu pristatymu ir vertinimu.

    Projektavimas prasideda nuo bendro sumanymo - koncepcijos kūrimo. Šiame parengiamajame etape svarbiausi yra trys veiksniai –  poreikis, projektuotojas ir idėja. Koncepcija formuluojama įvertinus egzistuojančias sąlygas, aplinką ir keliant konkrečius uždavinius, kurie atsakytų į klausimus: kam to reikia, kaip pasiekti užsibrėžtus tikslus ir kaip įgyvendinti sumanymą?  Projekto koncepcija remiasi hipoteze (gr. hypothesis – spėjimas), kuri nors ir gana abstrakti, yra atspirties taškas sekantiems etapams, tai racionalus egzistuojančių problemų įvardijimas ir  jų sprendimo būdų numatymas, turint aiškų tikslą.

    Koncepcija gali atsirasti netikėtai, dizaineriui asociatyviai mąstant, arba ji susiklosto pamažu, studijuojant vartotojų poreikius, nustačius projektuojamo objekto gamybos ir realizavimo specifiką. „Mada – tai visų pirma projektavimas galvoje, bet idėjos esmė gali susiformuoti ir logiškai išanalizavus visą surinktą papildomą inormaciją “  yra išsireiškusi Paryžiaus dizaino mokyklos direktorė Mari Riči (Marie Ricci) viename viešame pasisakyme šia tema.

    Parengiamajame projektavimo etape, suvokiami vartojimo pokyčiai, išanalizuojama ir įvertinama esama situacija, įvardijamas projekto tikslas ir bendra idėja. Šių faktorių įvertinimas, numatant perspektyvas, yra sudėtingas procesas, nes juos valdo ,,visagalė“ mada. Poreikiai būna trumpalaikiai ir ilgalaikiai, juos lemia daugybė veiksnių: ekonominiai, technologiniai, socialiniai, kultūriniai, intelektualiniai, psichologiniai.

    Esamus ir numatomus vartotojų poreikius galima nuspėti stebint ,,gatvės“ gyvenimą, įvykius ir informacijos priemones t. y. stebint mus supančią aplinką  Čia galima atrasti naujų kostiumų ir stilių idėjų, įvertinti prekių pasiūlą ir paklausą. Koko Šanel (Coco Chanel), viena žymiausių XX amžiaus stiliaus kūrėjų, sakydavo, kad norint pajausti perspektyvinę madą reikia ranką nuolat laikyti ant ,,gatvės“ gyvenimo pulso. Dizaineriai turi stebėti gatvės gyvenimą, analisuoti vykstančius pokyčius žmonių aprangoje, siekti įžvelgti perspeltyvines mados raidos kryptis, kintančius vartotojų poreikius.

    Norint įžvelgti kintančius poreikius, reikia patyrinėti ir mados sritį:  pasimokyti iš panašias kolekcijas kuriančių firmų darbo patirties, ištirti naujausias technologines galimybes, apžvelgti tekstilės pramonės patirtį, numatyti galimus užsakovus, atlikti būsimų vartotojų apklausas.

    Dizaineriams susipažinti su numatomomis tendencijomis padeda mados tendencijas prognozuojančios firmos, kurios analizuoja, vertina ir susistemintą surinktą informaciją. Apibendrintos išvados skelbiamos internetinėje erdvėje ( pvz. WGSN puslapis), speceliuose leidiniuose ( pvz. populiariausi perspektyvinių mados tendencijų žurnalai ,,Trend“, ,,View“ ) ir kitose informacinėse erdvėse.

    Projekto tikslus studentams dažniausiai apibrėžia studijų programos uždaviniai, asmeniniai kūrybiniai sumanymai ar praktinio darbo pasiūlymai. Dizainierių tikslus dažniausiai įtakoja komerciniai planai, tai gali būti mados  ženklo populiarinimas arba vartotojų poreikių tenkinimas.

    Poreikis ir tikslas lemia kokia bus projekto meninė idėja, kolekcijos stilistinė kryptis, modeliavimo metodika, atlikimo ir pristatymo būdai.

    II kurso 4 semestrui rekomenduojama literatūra

    Mankey C., Tortora P. C. The Fairchild dictionary of fashion. New York: Laurence King Publishing, 2003.

    Renfrew C., Renfrew E. Basics fashion design 04: Developing a collection. Lausanne: AVA Publishing Sa. 2009.

    Christopher J. J. Design methods. London:  John Wiley & sons Ltd, 1972.

    Mendes V., Haye  A. 20th Century Fashion. London: Thames & Hudson, 1999.

    Hywel D. Fashion designers’ sketchbooks. London: Laurence King publishing, 2010.

    Matharu G. What is fashion  design? Lausanne: Roto Vision SA, 2010.

    II kurso studentės Astos Grigaitytės projektai (iš metodinio archyvo):


    Kūno sudėjimo tipų projektas. Parenkant kostiumo siluetą, detales ir audinį, svarbūs tipologiniai figūros duomenys. Jie gali būti papildomai išanalizuoti projekte. Kiekvienam figūros tipui būdingi tam tikri dydžiai ( matmenys). Pagal juos išskiriamos kūno sudėjimo, pilnumo grupės, laikysena.

    Kūno sudėjimo pilnumas ir tipas priklauso nuo raumenų išsivystymo ir riebalinio sluoksnio.  Pagal šiuos ypatumus išskiriami pagrindiniai moterų ir vyrų  kūno sudėjimo tipai.

    Vyriškos figūros sudėjimą lemia raumenų struktūra arba riebalinis sluoksnis. Raumenų išsivystymas nustatomas penkiose srityse: pečių zonoje, krūtinės, rankų ir kojų. Kiekvienoje iš jų galimi penki raumenų išsivystymo pilnumai: silpnas, vidutiniškai silpnas, vidutinis, vidutiniškai stiprus ir stiprus. Riebalinio sluoksnio taip pat esama penkiose pagrindinėse srityse: pečių, krūtinės, nugaros, klubų, galūnių. Jo apimtys formuoja tris pilnumus -  mažą, vidutinį ir didelį.

    Moterų figūros apkūnumo tipą dažniausiai lemia riebalinis sluoksnis. Jis skirstomas į tris grupes: ploną, normalų ir storą, dar vadinamą rubensiniu.  Kūno sudėjimas, atsižvelgiant į krūtinės, liemens ir klubų matmenis, skirstomos į keletą figūros sudėjimo tipų: normalią figūrą, kai krūtinės apimtis panaši į klubų; viršutinį apkūnumą, kai krūtinės apimtis didesnė negu klubų; klubų apkūnumą, kai krūtinės apimtis mažesnė negu klubų; liemens srities apkūnumą, kai krūtinės, liemens ir klubų apimtis mažai skiriasi ir rečiau būna galūnių pilnumas, kai stambios tik rankos ar kojos.

    Pagal laikyseną vyriška ir moteriška figūra skirstoma į normalią, atlošią ir palinkusią. Žmogaus laikysena ypač svarbi konstruojant drabužį, siekiant nepriekaištingo jo atitikimo vartotojo laikysenai.

    Dizaineris, kurdamas drabužio formą, jei yra galimybė arba konkreti užduotis, atsižvelgia į figūros apkūnumą, tipą, ūgį, laikyseną. Svarbu apsispręsti, ar siekiama pabrėžti figūros duomenis, ar juos iliuziškai koreguoti.

    Korekcija atliekama, remiantis trimis optiniais vaizdo būdais. Pirmasis – iliuziškai keičiant kūno proporcijas, kai modeliavimo priemonėmis didinamos arba mažinamos vienos ar kitos kūno zonos. Antrasis – maskuojantis, kai formomis, audiniu, raštais, spalvomis, kirpimu kūno formos užmaskuojamos, kad jų apimtis būtų sunkiau vizualiai suvokti. Trečiasis būdas –  figūros tipo akcentavimas, proporcijų, nevertinant kūno formų neproporcingumo kaip trūkumo.

    Vieno ar kito principo pasirinkimas priklauso nuo mados tendencijų, vyraujančių grožio normų, vietos tradicijų ir paties dizainerio pozicijos. Jei projekte yra iškeltas toks uždavinys, atsižvelgiama į numatomą būsimo vartotojo įvaizdį, siekiamą sukurti ,,vaidmenį“ konkrečioje aplinkoje.

    Kostiumo meninės išraiškos priemonės ne tik padeda įtaigiau išreikšti kūrybinę mintį, bet ir optiškai koreguoja figūrą. Viena svarbiausių priemonių yra siluetas. Pamatę drabužį, demonstruojamą ant podiumo, pirmiausia pastebime  išorinį jo kontūrą, tai yra siluetas kurį formuoja audinys, kirpimas, detalės. Tai daro įtaką figūros formų, dydžių, proporcijų suvokimui. Kurti siluetą, skaidyti jo proporcijas  ypač padeda detalės. Jos ne visuomet gerai matomos ant podiumo, bet labai svarbios apžiūrint drabužį iš arti, nes papildo kostiumo meninę išraišką, suteikia dinamiškumo, patenkina funkcinius poreikius. Žmogaus išorės siluetas kuriamas ir linijomis. Skiriančias linijas gali sudaryti skirtingo asortimento gaminiai, nevienodi audiniai ar spalvos dėmės, konstrukcinės ir dekoratyvinės linijos, prakirpimai ir kt. Siluetas padeda vizualiai keisti ne tik kūno proporcijas, bet  ir modelio pobūdį, informuoti apie asmens socialinį vaidmenį, sukurti psichologinį portretą. Kostiumas turi harmoningai derėti su figūra, grimu, šukuosena, nešiosena.

    Figūrų pilnumo schemos:

    II kurso studentės Janinos Zibirevos projektas